viešikelis

viẽšikelis sm. (1) žr. vieškelis: Te prie jiem viẽšikelis, mašinos eina ir eina Klt. Anas prie viešikelio gyvena Rš. An viẽšikelio gyvenam Ad. Eina sesutės ant viešikelelio laukti broliuko iš Mandžiūrelio (d.) Dgč.